Italijos lietuvių suvažiavimas Pjemonte: prasmės neprarandantis bendruomeniškumas

Spalio pirmąjį savaitgalį Pjemonto regione, vaizdingame Italijos kampelyje, įvyko Italijos lietuvių suvažiavimas – reikšmingas renginys, subūręs įvairiuose šalies miestuose gyvenančius tautiečius. Iniciatyvai „Gal į Lietuvą?“ tai buvo ypatinga proga – pirmą kartą viešėti Italijoje ne tik kaip klausytojams ar stebėtojams, bet ir kaip aktyviems dalyviams. Pristatytos iniciatyvos veiklos ir grįžimui svarbios Užimtumo tarnybos paslaugos. 

Suvažiavimas prasidėjo penktadienio vakarą oficialiu atidarymu, kuriame dalyvavo ir vietos savivaldos atstovai. Jie sveikino susirinkusius lietuvius, kalbėjo apie bendruomenių svarbą ir palaikymo reikšmę, skatino tolesnį bendradarbiavimą tarp Italijos regionų ir Lietuvos. Jų dalyvavimas simboliškai parodė, kad diasporos iniciatyvos sulaukia dėmesio ir vietiniu lygmeniu.

Renginio programa buvo įvairi ir apėmė tiek formalius, tiek neformalius susitikimus. Vyko diskusijos apie lietuviškos tapatybės išlaikymą, grįžimo į Lietuvą iššūkius ir galimybes, taip pat praktinių užsiėmimų metu kalbėta apie darnaus bendruomeniškumo būdus, pradedant nuo rūpinimosi asmenine savijauta. Didelis dėmesys buvo skiriamas M. K. Čiurlionio 150-osioms metinėms ir lietuviškoms tradicijoms. Vaikams ir  jaunimui  organizuotos kūrybinės dirbtuvės.

Iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ drauge su partneriais „GrįžtuLT“ stende pristatėme mūsų veiklos kryptis, kalbėjome apie tai, kodėl svarbu išlaikyti ne tik kultūrinį ar emocinį ryšį su Lietuva, bet ir ieškoti realių būdų, kaip šis ryšys gali virsti grįžimu – trumpesniam laikui, visam laikui ar tiesiog dažnesniu įsitraukimu į Lietuvos gyvenimą. Ne vienas išreiškė norą prisidėti prie pokyčių, net ir gyvendamas svetur.  

Susidomėjimo sulaukėme ir iš sutuoktinių italų, dirbančių IT bei medicinos srityse – jie Lietuvą mato kaip pažangią ir sparčiai augančią šalį, todėl atvirai svarsto apie karjeros galimybes.

Vyko itin vertingos gyvos diskusijos su įvairaus amžiaus ir skirtingų patirčių dalyviais – nuo seniai Italijoje gyvenančių lietuvių iki visai neseniai atvykusių šeimų. Atsivėrė temos apie šaknų paieškas, vaikų dvikalbystę, įtrauktį į lietuviškas veiklas, abipusį ryšio kūrimą. Išryškėjo ir poreikis stiprinti informacijos sklaidą apie galimybes Lietuvoje – tiek profesines, tiek edukacines.

Nuoširdžiai dėkojame organizatoriams už šiltą kvietimą, o visiems dalyviams – už atvirumą, įžvalgas ir norą kalbėtis. Dėkojame Italijos lietuvių bendruomenei, ypač suvažiavimo organizatoriams, už šiltą priėmimą, jaukią atmosferą ir atviras diskusijas. Tokie susitikimai primena, kad Lietuva – tai ne tik vieta žemėlapyje, bet ir gyvas ryšys, kurį galime kurti kartu, nepaisant atstumų. Lietuviškumas nepraranda prasmės – jis kinta, prisitaiko, bet išlieka gyvas.

Iki kitų susitikimų – tiek Italijoje, tiek, tikimės, ir Lietuvoje!