Po 24 metų į Raseinius sugrįžusi Elvyra Tarasevičė: laimės svetur ieškoti neverta
Kai
prieš beveik ketvirtį amžiaus Elvyra Tarasevičė su šeima paliko Lietuvą,
atrodė, kad tai bus tik trumpa išvyka – metams, gal dvejiems. Tačiau „trumpam“
užsitęsė net 24 metus. Šiandien moteris vėl gyvena Raseiniuose ir sako –
sprendimas sugrįžti buvo vienas teisingiausių jos gyvenime.
„Mintis sugrįžti niekada nebuvo dingusi. Visada žinojome, kad vieną dieną sugrįšime“, – sako moteris.
Išvykimas,
nulemtas realybės
2000-ieji
daugeliui Lietuvos šeimų buvo permainų metas. Darbo paieškos Raseiniuose
Elvyros šeimai nebuvo sėkmingos, o draugės pasiūlymas atvykti į Ispaniją
pasirodė kaip galimybė atsitiesti. Taip Plungės krašte gimusi moteris su šeima
ryžosi emigracijai.
Pradžia,
kaip ir daugeliui nemokančių kalbos, nebuvo lengva. Teko imtis sunkiausių darbų
žemės ūkyje, vėliau – dirbti daržovių rūšiuotoja. Tačiau Elvyra niekada
neapsiribojo vien tik samdomu darbu – ji nuolat ieškojo galimybių realizuoti
save.
Verslumo
pamokos po saule
Gyvendama
Ispanijoje Elvyra išbandė ne vieną veiklą. Ilgametis domėjimasis antikvariniais
daiktais virto nedideliu verslu – ketverius metus ji prekiavo sendaikčiais.
Kitas jos talentas atsiskleidė virtuvėje: trejus metus vietos parduotuvėms
tiekė savo kepinius – tortus, šakočius, duoną ir bandeles.
Iš
viso Ispanijoje Tarasevičių šeima praleido 16 metų ir aktyviai įsiliejo ir į
vietos lietuvių bendruomenės gyvenimą. „Mūsų buvo tiek daug, kad nesijautė, jog
gyvename užsienyje“, – prisimena moteris. Švęstos lietuviškos šventės,
palaikyti ryšiai, o Elvyra netgi buvo išrinkta į bendruomenės tarybą. Kai kurie
ryšiai išliko iki šiol.
Nauja
šalis – nauji įgūdžiai
Gyvenimo
kryptį dar kartą pakoregavo dukros sprendimas išvykti į Jungtinę Karalystę. Ten
sukūrusi šeimą ir susilaukusi vaikų, ši šalis natūraliai tapo traukos centru ir
seneliams. Elvyra su vyru persikėlė arčiau anūkų.
Jungtinėje
Karalystėje Elvyra greitai rado darbą – įsidarbino pakuotoja seniausioje šalies
adatų gamykloje, veikiančioje jau beveik 300 metų. Kitame tos pačios įmonės
padalinyje, gaminančiame medicininius produktus, dirbo ir jos vyras. Nors
darbai nebuvo lengvi, jie suteikė stabilumo ir naujų įgūdžių.
Mintis,
kuri niekada nedingo
Nepaisant
ilgamečio gyvenimo svetur, mintis grįžti į Lietuvą Elvyros nepaliko niekada.
„Norėjome sugrįžti visą laiką“, – sako ji. Šeima išvyko planuodama netrukus
sugrįžti, tačiau gyvenimas sudėliojo kitaip.
Sprendimas
vėl įsikurti Lietuvoje tapo realus vyrui išėjus į pensiją ir paaugus anūkams.
Tada ir buvo nuspręsta – metas namo. Iš pradžių svarstyta apie Vilnių, norėjosi
kultūrinio šurmulio, tačiau širdis pasirinko Raseinius. „Čia mano kraštas, savi
žmonės, daug artimųjų“, – sako Elvyra.
Anūkai taip pat pamilo Lietuvą – po dviejų vasarų jie čia nori grįžti, o išvažiuodami verkia. „Audžiu mintį, gal ir jie kada nors sugrįš gyventi čia“, – šypsosi močiutė.
Sugrįžimas
– be vienatvės jausmo
Į Lietuvą Elvyra grįžo prieš dvejus metus. Vienišumo nejautė – ją pasitiko artimųjų ratas, pažįstama aplinka. Tačiau kultūrinių skirtumų pastebėjo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje parduotuvėse žmonės dažnai užleidžia vietą eilėje, jei kitas perka mažiau prekių, kantriai laukia, kol kitas susikraus prekes. Lietuvoje, anot Elvyros, tenka vėl prisiminti kitokį bendravimo ritmą. Vis dėlto svarbiausia – jausmas, kad esi namuose. „Namai yra namai. Grįžusi jaučiuosi labai laiminga“, – sako ji.
Naujas etapas Lietuvoje
Sugrįžusi Elvyra netruko įsilieti į aktyvų gyvenimą. Drauge su vyru pradėjo dainuoti Raseinių mišriame chore „Šatrija“, dalyvavo Šimtmečio Lietuvos dainų šventėje. Vyras iki šiol groja Pramedžiavos kaimų bendruomenės organizuojamuose šokiuose. „Stengiamės visur dalyvauti, o ne sėdėti namuose“, – sako moteris.
Profesinėje srityje Elvyra taip pat rado savo vietą. Ji sulaukė pasiūlymo dirbti ukrainiečių, įdarbintų vietos įmonėje, koordinatore. Registracija Užimtumo tarnyboje ir subsidijuojamas įdarbinimas padėjo sklandžiai įsitvirtinti darbo rinkoje.
Rusų
kalbos žinios, gebėjimas bendrauti ir spręsti problemas tapo dideliu privalumu.
Žuvies perdirbimo įmonėje dirbantys ukrainiečiai žino – kilus bėdai, visada
gali kreiptis į Elvyrą. Dažniausiai ji padeda spręsti apgyvendinimo klausimus,
lydi į bankus, gydymo įstaigas ar kitas institucijas.
Kartu
Elvyra atgaivino seną aistrą – prekybą antikvariniais porceliano ir juvelyrikos
dirbiniais. „Senų daiktų kokybė, grožis, meniškumas – visa tai mane žavi“, –
pasakoja ji. Kiekvieną vakarą gilina žinias, o dar gyvendama pas dukrą pradėjo
kaupti kolekciją, tikėdamasi, kad grįžusi šį hobį pavers prasminga veikla.
Sugrįžtančiųjų
portretas: darbingo amžiaus žmonės ir šeimos
Užimtumo
tarnybos Raseinių klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Drąsė Butkienė pastebi,
kad į regioną dažniausiai grįžta 40–45 metų amžiaus žmonės, turintys vidurinį
ar profesinį išsilavinimą. Dauguma jų grįžta iš Norvegijos, Jungtinės
Karalystės, Švedijos, Nyderlandų ar Vokietijos.
Sprendimą
dažniausiai lemia šeima, taip pat ekonominės ir socialinės priežastys. Tarnyba
padeda grįžtantiems pasiruošti – konsultuoja dėl dokumentų, darbo galimybių,
bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad integracija būtų kuo sklandesnė.
„Stengiamės grįžtantiems į Raseinius
suteikti visą reikalingą pagalbą, kad jų integracija vyktų kuo sklandžiau. Dėl
to bendradarbiaujame ir su kitomis vietos institucijomis“, – teigia D.
Butkienė.
„Laimės
svetur ieškoti neverta“
Paklausta,
ką patartų tiems, kurie dar tik svarsto emigraciją ar grįžimą, Elvyra
nedvejoja: „Patarčiau neieškoti laimės kitur. Iš patirties sakau – ją ten rasti
labai sunku.“ Jos manymu, išvykti verta nebent dėl profesinio tobulėjimo, o
įgytas žinias vėliau pritaikyti Lietuvoje.
Šiandien Elvyra sako nebenorinti niekur išvažiuoti – net atsisakė su choru vykti į Prancūziją. „Per 24 metus mes tiek keliavome, kad jau gana. Savam krašte – geriausia“, – sako ji, tvirtai žinodama: sugrįžimas namo buvo ne pabaiga, o naujo, prasmingo etapo pradžia.
Ruošiantis grįžimui pravartu naudotis įvairiais įrankiais, sukurtais būtent užsienyje gyvenantiems lietuviams:
„Lietuvos regionų žemėlapis“ – informacija apie kiekvieną savivaldybę būsto, darbo, švietimo, ekonomikos ir kiti rodikliai – patogiai ir vienoje vietoje.
„Karjeras“ – nemokamos karjeros konsultacijos kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.
Užimtumo tarnybos aukštos kvalifikacijos atrankos – aukštos kvalifikacijos specialistams pagalba sugrįžti į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – surasti vertę kuriančius darbuotojus.
