Po dešimtmečio emigracijoje – naujas gyvenimo etapas Klaipėdoje

Kamilės ir Manto Jankauskų šeima 2024-ųjų liepą sugrįžo gyventi į Klaipėdą po 13 metų emigracijos Airijoje. Į Lietuvą jie atsivežė ne tik vertingų profesinių žinių, bet ir aiškius karjeros bei gyvenimo tikslus.

2012 metais Kamilė išvyko į Dubliną, kur jau kurį laiką gyveno jos tėvai. Gavusi darbo pasiūlymą oro uoste, ji sėkmingai kilo karjeros laiptais, tuo pačiu studijuodama. Tada jos gyvenime atsirado Mantas – Airiją jis pasirinko trumpam, ieškodamas atokvėpio nuo rutinos Lietuvoje, tačiau trumpa viešnagė virto daugiau nei dešimtmetį trukusiu gyvenimo etapu.

Pasak Kamilės, pirmieji metai Airijoje buvo lydimi nuolatinių lyginimų su Lietuva – ypač žmonių bendravimo kultūros. Airiai jai pasirodė pozityvūs, draugiški, o darbdaviai – vertinantys darbuotojų pastangas. Tad kaip nutiko, kad sėkmingai dirbę didelėse tarptautinėse įmonėse jiedu nutarė pagaliau sugrįžti į Lietuvą, palikdami viską, kas sukurta, užnugaryje?

Trys priežastys sugrįžti

Grįžimo priežastys brendo palaipsniui. Savo galutinį sprendimą šeima komentuoja trumpai: „Nematėme priežasčių, kodėl negrįžti. Kaskart grįžę atostogų įvertindavome gyvenimo komfortą, pavyzdžiui, mažesnį eismo intensyvumą ir trumpesnius atstumus. Nuolat domėjomės šalies pažanga, kuriamais sėkmingais startuoliais. Dabar Dublinas ir Vilnius man atrodo lygiaverčiai  visomis prasmėmis“, – teigia Mantas.

Jiedu sąmoningai pasirinko išvykti pačiame karjeros pakilime, kad liktų tik geriausi prisiminimai apie gyvenimą Airijoje. Sprendimą lėmė trys pagrindiniai veiksniai: sūnaus pritarimas išvykti, motyvacija kurti karjerą Lietuvoje bei noras praleisti daugiau laiko su artimaisiais. Be to, Kamilės tėvai ir kelios draugų šeimos jau buvo sugrįžę ir sėkmingai įsikūrę.  

Kruopščiai suplanuotas žingsnis

Pora metus itin aktyviai domėjosi būsto kainomis, potencialiais darbdaviais ir galimybėmis pritaikyti turimas žinias. Nutarę nuodugniau pažinti Lietuvos darbo rinkos tendencijas ir perprasti darbo pasiūlymų vingrybes, pagalbos kreipėsi net į karjeros konsultantę.

Mantas daug vertingų patarimų sulaukė iš lietuvių mentorių, su kuriais iki pat šiol palaiko ryšius. Jie suteikė reikiamus atsakymus, susijusius su šalyje plėtojamų verslo sektorių ypatybėmis, darbo kultūra bei darbdavių lūkesčiais ir padėjo užmegzti naudingus ryšius. 

Kamilė tuo metu rūpinosi sūnaus registracija į mokyklą Klaipėdoje. Tiesa, šeima pasigedo aiškesnės informacijos iš savivaldybės. Bandydami išsiaiškinti, ar galima sūnų užregistruoti į mokyklą dar gyvenant užsienyje, jie sulaukė tik bendro atsakymo – tuo rūpintis reikėtų jau grįžus. Galiausiai reikiamą informaciją padėjo rasti socialinių tinklų bendruomenė. Pašnekovų teigimu, tokios biurokratinės kliūtys jiems buvo netikėtos, bet nesustabdė noro įsikurti Lietuvoje.

Sūnaus integracija, pradėjus lankyti pirmąją klasę, buvo sklandi. Itin daug nuoširdžios pagalbos sulaukta iš mokyklos personalo, maloniai nustebinusio turima patirtimi ir žiniomis, kaip padėti integruotis grįžusiųjų vaikams. Nors šeimoje visada kalbėta lietuviškai, o Airijoje lankyta lituanistinė mokyklėlė, grįžus į Lietuvą vaikui buvo suteikta papildoma logopedo ir mokytojos pagalba, todėl jis sparčiai pasivijo bendraklasius.

Nauji karjeros keliai Lietuvoje

Grįžusi į Lietuvą, Kamilė darbo aktyviai ieškojo tiek savarankiškai, tiek padedama Užimtumo tarnybos aukštos kvalifikacijos atrankų specialistės, kuri prisidėjo prie potencialių darbdavių paieškos. Pastangos davė rezultatų – jai pasiūlytos personalo vadovės pareigos Klaipėdoje įsikūrusioje uždarųjų akcinių bendrovių grupėje, įgyvendinančioje pramoninius projektus Europoje. Buvo įvertinta moters sukaupta kompetencija personalo atrankų srityje Airijoje ir puikios anglų kalbos žinios.

Mantas apie galimybę kreiptis į Užimtumo tarnybą sužinojo iš žmonos. „Maždaug po savaitės įvyko mano pirmasis nuotolinis susitikimas. Specialistė gerai suprato mano profesinį kelią, akivaizdu, kad jau buvo dirbusi su iš užsienio grįžusiais lietuviais. Suteikė daug praktinių patarimų“, – prisimena Mantas.

Vyro sukaupta patirtis tarptautinėse įmonėse, kur jis dirbo operacijų, tiekimo grandinės ir mokymų vadovu, įgyvendino procesų optimizavimo projektus bei rengė mokymo programas, netrukus sudomino darbdavius. Klaipėdoje jam pasiūlytos pardavimų vadovo pareigos didelėje įmonėje, kuriančioje produktų procesų optimizavimo ir robotizavimo sprendimus.

Pagalba grįžusiems – itin svarbus veiksnys pasilikti

Kruopštus grįžimo planavimas ir informacijos rinkimas kartais gali sukelti priešingą efektą – stiprias abejones sprendimo teisingumu. Svarstantiems apie grįžimą į Lietuvą pora turi itin vertingą patarimą: „Tokiais atvejais mentoriai ir karjeros specialistės mums padėdavo nuraminti dvejones. Vertėtų mažiau klausyti neigiamų patirčių ir susitelkti į savo tikslus. Žmonėms visko nutinka, tačiau svarbiausia neabejoti sprendimais ir ieškoti patikimų atsakymų“.

Jankauskų šeima po daugiau nei dešimtmečio sėkmingai įsikūrė Lietuvoje ir pirmųjų metų tikslus įgyvendino jau per pirmąjį pusmetį. Stipri motyvacija, aiškūs tikslai, išankstinis pasiruošimas, kruopštus domėjimasis ir artimųjų bei reikiamų institucijų atstovų pagalba – reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje – lėmė sklandžią integracijos etapo baigtį.

Ruošiantis grįžimui pravartu naudotis įvairiais įrankiais, sukurtais būtent užsienyje gyvenantiems lietuviams:

„Lietuvos regionų žemėlapis“ – informacija apie kiekvieną savivaldybę būsto, darbo, švietimo, ekonomikos ir kiti rodikliai – patogiai ir vienoje vietoje.

„Karjeras“ – nemokamos karjeros konsultacijos kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.

Užimtumo tarnybos aukštos kvalifikacijos atrankos – aukštos kvalifikacijos specialistams pagalba sugrįžti į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – surasti vertę kuriančius darbuotojus.

„Grįžtu LT“ – informacinių konsultacijų centras, galimybė užduoti klausimus telefonu ar internete, išsamios atmintinės, kaip pasiruošti grįžimui į Lietuvą iš 15 pagrindinių šalių.